kalba literatūra istorija
A Ą B C Č D E Ę Ė F G H I Į Y J K L M N O P R S Š T U Ų Ū V Z Ž
 
400
1500
1600
1750
1822
1904
1988
ANTIKA
VIDURAMŽIAI
RENESANSAS
BAROKAS
APŠVIETA
ROMANTIZMAS IR REALIZMAS
XX A. LITERATŪRA
ŠIUOLAIKINĖ LITERATŪRA
LIETUVOS PROISTORĖ
 
LIETUVOS DIDVALSTYBĖS KŪRIMASIS
LDK CHRISTIANIZACIJA
LDK BAJORŲ RESPUBLIKA
LDK ABIEJŲ TAUTŲ RESPUBLIKOJE
ATR REFORMOS. VALSTYBĖS SUNAIKINIMAS
LIETUVA RUSIJOS IMPERIJOJE
MODERNIOJI LIETUVOS RESPUBLIKA
OKUPUOTA LIETUVA. SOVIETIZACIJA
ŠIUOLAIKINĖ LIETUVOS VALSTYBĖ
 
1009
1240
1387
1529
1569
1773
1795
1918
1940
1990

Istorija

Istorija > Modernioji Lietuvos Respublika

Vilniaus problema


Po Pirmojo pasaulinio karo atsikuriant Lietuvos valstybei iš jos jėga ir apgaule Lenkija atplėšė Vilnių ir visas rytines Lietuvos žemes. Dėl to tarp abiejų šalių kilo nuožmus konfliktas, ypač paveikęs Lietuvos vidaus ir užsienio politiką. Ginčas dėl Vilniaus virto tarptautine problema, jis pažeidė visos Rytų ir Vidurio Europos saugumo sistemą, trukdė sukurti Baltijos šalių sąjungą, todėl SSRS ir Vokietija galėjo lengviau pasidalinti tarp jų esančias valstybes ir sukelti Antrąjį pasaulinį karą.
Vertindami Lietuvos ir Lenkijos konfliktą dėl Vilniaus istorikai daugiausia jį traktuoja kaip dviejų modernių nacionalizmų (lenkų ir lietuvių) susidūrimą. Kritikuodami šią pažiūrą dalis tyrinėtojų ėmė aiškinti, neva kova dėl Vilniaus buvo pačios Lietuvos pilietinis karas, ginčas tarp senalietuvių ir naujalietuvių, t. y. ginčas tarp dviejų skirtingų lietuvybės sampratų - tarp senosios (istorinės) ir modernios (etnolingvistinės). Dar teigiama, jog Lietuva prarado savo istorinę sostinę – Vilnių dėl karinio silpnumo, dėl nepakankamo dėmesio armijos kūrimui. Taip atsitikę todėl, kad Lietuva, delsdama įsivesti nacionalinę valiutą, turėjo finansinių sunkumų ir negalėjo išlaikyti gausesnės kariuomenės. Iš tikrųjų, kariniai ekspertai manė, jog išlaikydama bent 40 tūkst. kariuomenę, Lietuva būtų galėjusi apginti Vilnių tiek nuo bolševikų, tiek nuo lenkų.
Menkai tesirūpinta kariuomenės stiprinimu ne tik dėl finansinių sunkumų, bet ir dėl antikarinių nuotaikų, išplitusių tarp Lietuvos politinio elito. Po kovų su bermontininkais iš kariuomenės buvo paleista tūkstančiai karių, Susirinkęs Steigiamasis Seimas iš pradžių irgi kariuomenės plėtrą nelaikė prioritetiniu reikalu. Militariškai stipresnė Lenkija galėjo praplėsti savo teritoriją lietuviškų žemių sąskaita. Tarptautinius santykius juk tebelėmė jėgos veiksnys.
Šiame profilyje pateikti šaltiniai liudija, kad Lenkija gerai suplanavusi ir pasirengusi vykdė ekspansiją į lietuvių žemes. Po to, kai Vokietija . vasarį atsisakė paremti lietuvių žygį į bolševikų užimtą Vilnių ir per Gardiną praleido Lenkijos kariuomenė, ši nesunkiai užėmė istorinę Lietuvos sostinę balandžio 19-21 d. Po metų ir poros mėn. Sovietai išvijo Lenkijos kariuomenę iš Vilniaus ir pagal Taikos sutartį perdavė jį Lietuvai. Nors . spalio 7 d. Lenkijos ir Lietuvos delegacijos Suvalkuose pasirašė karinį susitarimą dėl demarkacinės linijos, paliekant Vilnių Lietuvos pusėje, spalio 9 d., dar prieš įsigalint susitarimui lenkų generolas Lucijanas Želigovskis (
Lucjan Żeligowski) įžengė į Vilnių. Po to istorinė Lietuvos sostinė buvo Lenkijos aneksuotą.
Lietuvius sukrėtė ne tik agresijos aktas, bet ir klastingas jos įgyvendinimo būdas. Pagal Juzefo Pilsudskio sumanymą, buvo skelbiama neva Vilnių užėmė ne Lenkijos kariuomenė, o Varšuvai nepaklususio „maištininko“ Želigovskio vadovaujami vietinių Vilnijos gyventojų - „lietuvių ir baltarusių“ daliniai.
Likviduoti ginčą dėl Vilniaus mėginta tiek dvišalėmis Lietuvos ir Lenkijos derybomis, tiek ir Tautų Sąjungos tarpininkavimu. Dar . mėginta ginčitinoje teritorijoje surengti plebiscitą, bet juo nebuvo suinteresuota nė viena pusė. Lenkija Vilnių jau turėjo savo rankose, o Lietuva negalėjo, kad plebiscitu butų sukeltos abejonės dėl jos sostinės priklausomybės.
. Tautų Sąjungai tarpininkaujant vyko Lietuvos ir Lenkijos derybos. Šios organizacijos vadovas Belgijos užsienio reikalų ministras Polis Hymansas (
Paul Hymans) paeiliui pateikė du ginčo sureguliavimo projektus – pirmas buvo palankesnis Lenkijai, antras Lietuvai. Bet ir antrasis numatė gana artimus Lietuvos ryšius su Lenkija. Baimintasi, kad tai pažeis Lietuvos suverenitetą ir neapsaugos nuo daugiau kaip dešimteriopai didesnės pietinės kaimynės įtakos. . per Kūčias Lietuvos vyriausybė Hymanso projektą atmetė. Prof. Alfredas Bumblauskas šį sprendimą traktuoją kaip lemtingą istorinė Lietuvos klaidą. Buvusi prarasta paskutinė galimybės atgauti Vilnių susitariant su Lenkija ir demokratinėmis Vakarų valstybėmis.
Lenkijai užėmus ir aneksavus Vilnių Lietuva atsisakė užmegzti su ją bet kokius santykius ir net laikėsi nuostatos (iki . gruodžio), kad tarp abiejų valstybių yra karo padėtis.















Vilnius 1916 J. Bulhako nuotrauka.1919 10 13 iš Juzefo Pilsudskio kreipimosi Vilniaus S. Batoro universiteto atidarymo proga.1920 08 27 iš Lenkijos valstybės gynybos tarybos 18 posėdžio protokolo liudijančio apie planuojamus karinius veiksmus prieš Lietuvą.Baltijos šalių Buldūrių konferencijos VI plenarinio posėdžio protokolas.1920 09 10 Latvijos užsienio reikalų ministro telegrama Lenkijos užsienio reikalų ministrui.1920 10 01 iš Lenkijos valstybės gynimo tarybos 24 posėdžio protokolo liudijančio apie Vilniaus užėmimo rengimą.1920 10 07 J. Pilsudskio įsakymas užimti Švencionių apylinkes.1920 10 07 Suvalkų sutartis.Suvalkų sutartis.1920 08 Lietuvos kariuomenės vadovybė Vilniuje.1920 10 08 Lucjano Želigovskio įsakymas Vilniui užimti.1920 10 12 Želigovskio dekretas dėl Vidurio Lietuvos valstybinio darinio įkūrimo.1920 10 17 Lietuvos vyriausybės įgaliotinio Vilniuje pranešimas apie Vilniaus praradimą.1921 06 14-15 Hymanso projektas.Istorikas Alfredas Bumblauskas apie Hymanso projekto atmetimą.Hymanso projekto pakasynos.1923 03 15 iš Ambasadorių konferencijos nutarimo dėl rytinės Lenkijos sienos.Istorikas Alfonsas Eidintas apie Lietuvos konfliktą su Lenkija.Plakatas Vaduokime Vilnių.Cigarečių reklama Vilniaus tematika.1919-1920 Lietuvos ir Lenkijos karinis konfliktas.Kalbų vartojimas Vilniaus krašte.Lenkų pagrobta Lietuvos teritorija.Istorikas Sigitas Jegelevičius apie Lietuvos ir Lenkijos konfliktą.1919 04 lenkų kariuomenė Vilniaus katedros aikštėje.

Ar žinote, kad...